Žvaigždinė liudvigija

Apie

Žvaigždinę liudvigiją nuo kitų mūsų kataloge esančių liudvigijų atskirsite net nepalietę: jos lapai iš stiebo auga po vieną, pakaitomis, o raudonosios (Ludwigia repens), pelkinės (L. palustris) ir lankinės (L. arcuata) liudvigijų lapai visada išsidėstę priešingomis poromis, po du viename bamblyje. Sveikas augalas atrodo kaip standi nesišakojanti kolona: siauri lancetiški 3–11 cm lapai ant storesnio nei 3 mm stiebo, vyno raudonumo ar rausvai violetiniai iš abiejų pusių, o stiebas kyla tiesiai į paviršių tarsi jauna eglaitė. Šoninių ūglių jis pats beveik neleidžia – kaip tik dėl to mėgstamas olandiško stiliaus akvariumuose ir dėl to vienintelis būdas priversti jį krūmytis yra nupjauti viršūnę. Šonines šakas išleidžia būtent likusi stiebo dalis po pjūvio. Kilęs iš pietryčių JAV, į šiaurę siekia Ilinojų ir Indianą. Akvaristikoje auginamas nuo devintojo dešimtmečio pabaigos (vieno prekiautojo apraše nurodyta Centrinė Amerika – tai klaida). Spalva čia sąlyginė, o pirmoji sąlyga yra šviesa. „Flowgrow“ vadina jį stiprios šviesos augalu (Starklichtpflanze), ir aprašytas gedimas tai patvirtina: esant per silpnai šviesai lapai pirmiausia pažaliuoja iki alyvuogių spalvos su vyno raudonumo apačia, o paskui nubyra. Net ir stipriai šviečiant apatinius lapus jis meta savaime, todėl priešais palikite žemesnį augalą, kuris pridengs apnuogintą stiebo apačią. Tačiau plačiai paplitusio patarimo badinti nitratais dėl raudonio čia netaikykite: skirtingai nei dauguma raudonų stiebinių augalų, ši rūšis raudonai spalvai išlaikyti mažų nitratų nereikalauja, o „Flowgrow“ darbinis intervalas yra 10–50 mg/l NO3 (auginimo pastabose rašoma, kad gerai auga ties 5–25 mg/l). Tas pats šaltinis aiškiai sako, kad didelių makroelementų kiekių augalui nereikia: spalvą lemia stipri šviesa ir nenutrūkstamas geležies bei mikroelementų tiekimas – juos nutraukus rausvai violetinė nublunka iki žalios, kad ir kokie būtų NPK skaičiai. CO2 taip pat nėra pasirinkimas: be jo augimas sulėtėja iki minimumo, o spalva taip ir nepasirodo. Dvi klaidos nėra užrašytos ant jokios etiketės. Pirmoji – persiorientavimas: puodeliuose ir in vitro induose augalas užaugintas virš vandens, tuos antvandeninius lapus po pasodinimo jis numeta, o kadangi tai lėčiausia mūsų liudvigija, povandeninis prieaugis pasirodo po savaičių, ne po dienų. Šviežiai pasodintas kuokštas pirmiausia atrodo mirštantis, ir didžiausia klaida yra jį išrauti arba iš baimės pulti keisti trąšas. Antroji – lubos: „Flowgrow“ tiesiai rašo, kad stiebas auga tiesiai iki vandens paviršiaus ir jį pramuša nesišakodamas. „Aquasabi“ rekomenduojamas akvariumo aukštis – 15–60 cm, tad žemame akvariume viršūnė pereina į antvandeninę formą, o povandeninė stiebo dalis lieka plika. Genėkite pagal grafiką, o ne tada, kai augalas atrodo per aukštas. Dėl kelių skaičių šaltiniai nesutaria, ir čia visur pasirinkta griežtesnė versija: „Flowgrow“ ir „Aquasabi“ reikalauja stiprios šviesos, o „Tropica“ nurodo vidutinę. „Flowgrow“ prašo 20–40 mg/l CO2, o „Tropica“ poreikį vertina tik kaip vidutinį. „Flowgrow“ pH riba yra 7, o „Dennerle“ rašo 5–8. Net ir sudėtingumas prieštarauja pats sau tame pačiame šaltinyje: „Flowgrow“ lentelėje parašyta „vidutinis“, bet to paties puslapio auginimo tekstas pradedamas sakiniu, kad tai gana reikli rūšis, o „EpicAquatics“ ją vadina tiesiog sudėtinga. Tikrieji spąstai – vandens cheminė sudėtis. Augalui reikia rūgštoko, karbonatų neturtingo vandens. Kietame vandenyje, akvaristų liudijimu, jis išsilaiko tik su įpučiamu CO2 ir stipriais geležies chelatais. Bendrą kietumą jis pakenčia plačiai – „Flowgrow“ dGH iš viso neskelbia, „Aquasabi“ 0–30 yra tolerancija, o ne tikslas, „Dennerle“ rašo 0–20 – bet karbonatinis kietumas virš maždaug 10 °dKH yra ta riba, kuri augalą iš tikrųjų sustabdo. Lietuvos vandentiekio vandens KH dažnai būna 8–15 °dKH, todėl be maišymo su osmosiniu vandeniu šis augalas čia paprastai stringa. Nuolat laikomas šilčiau nei 25 °C, praranda ir spalvą, ir gyvybingumą. Prekiautojų lentelėse augimo greitis nurodytas vidutinis, bet pačios „Tropica“ tekstas ir dauguma priežiūros vadovų sako, kad auga lėtai – tai ir yra praktinė tiesa: tarp mūsų liudvigijų ši lėčiausia. Kaip tik dėl to derinio – privalomos stiprios šviesos, privalomo CO2, minkšto karbonatų neturtingo vandens ir lėto atsigavimo po klaidos – sudėtingumą vertiname vienu laipteliu aukščiau nei parduotuvių „vidutinis“ ir aukščiau nei kitų trijų mūsų liudvigijų. Parduotuvėse etiketė dažniausiai klaidinga. „Ludwigia peruensis“ yra išgalvotas pavadinimas, sudarytas iš perennis, ir jokios rūšies neatitinka. „Ludwigia perennis“ ir „Ludwigia peruviana“ yra tikros, bet kitos rūšys, akvariumuose neauginamos, todėl nė vienos iš jų sinonimų sąraše nelaikome, o „Tropica“ pripažįsta pati metų metus pardavinėjusi šį augalą kaip perennis. Klaida veikia ir atvirkščiai: užrašu L. glandulosa (arba iškraipytu „glandiosa“) kartais žymima Ludwigia „Rubin“ – raudona L. repens forma. Suskaičiuokite lapus bamblyje: „Rubin“ turi du, laisvai šakojasi ir auga greitai. Glandulosa turi vieną, nesišakoja ir neskuba.

Priežiūra

Laikykite jį stiprios šviesos augalu su įpučiamu CO2 (20–40 mg/l) ir nenutrūkstamu geležies bei mikroelementų tręšimu – būtent šis derinys, o ne nitratų badinimas, duoda vyno raudonumo lapus iš abiejų pusių, o NO3 gali laisvai būti įprastame 10–50 mg/l ruože. Vanduo turi būti minkštas ir karbonatų neturtingas: pH 5–7, KH 2–10 °dKH. Lietuvos vandentiekio vanduo dažniausiai per kietas, tad arba maišykite su osmosiniu, arba bent jau užtikrinkite CO2 ir chelatuotą geležį. Sodinkite penkis–septynis stiebus per du tris centimetrus vieną nuo kito į maistingą gruntą: stiebas auga tiesiai aukštyn ir šoninių ūglių neleidžia, todėl kuokštas sukuriamas sodinant, o ne laukiant. Naujas kuokštas pirmiausia numes antvandeninius daigyno lapus ir kurį laiką atrodys prasčiau, o ne geriau – duokite jam savaičių ir neskubėkite nei rauti, nei keisti trąšų. Apatiniai lapai byra ir toliau net esant idealioms sąlygoms, todėl priekyje laikykite žemesnį augalą. Genėdami nupjaukite viršūnę ir ją persodinkite – tas pjūvis kartu priverčia likusį stiebą išleisti šonines šakas – ir darykite tai pagal grafiką, nes nenugenėtas stiebas pramuša vandens paviršių, o povandeninė dalis lieka plika. Auga lėtai, o gražiausią spalvą gausite laikydami akvariumą žemiau 25 °C.

Mityba

Maitinasi ir per šaknis, ir iš vandens stulpelio: sodinkite į maistingą gruntą ir tręškite pilna makro bei mikroelementų programa. Spalvą čia valdo geležis – „Flowgrow“ intervalai 0,01–0,5 mg/l Fe, 0,1–3 mg/l PO4 ir 5–30 mg/l K, ir tas pats šaltinis sako, kad ypač didelių nitratų ar fosfatų kiekių nereikia – lapus pažaliuoti verčia nutrūkęs mikroelementų tiekimas, o ne per didelis nitratų kiekis.

Dažni klausimai

Kokių vandens parametrų reikia rūšiai „Žvaigždinė liudvigija“?

Geriausiai jaučiasi 10–27 °C temperatūroje, kai pH 5–7, o bendrasis kietumas — 1–20 °dGH.

Kur akvariume auginti augalą „Žvaigždinė liudvigija“?

Šis augalas geriausiai auga viduriniame plane ir užauga iki maždaug 40 cm.

Ar „Žvaigždinė liudvigija“ tinka pradedantiesiems?

Tai reikli rūšis, kurią geriau atidėti įgijus patirties — jai reikia stabilių, atidžiai stebimų sąlygų.

Šaltiniai

• Ludwigia glandulosa (Rote Sternludwigie) - Flowgrow Wasserpflanzen-Datenbank (PRIMARY)
• Ludwigia glandulosa | Aquasabi - Aquascaping Shop
• Ludwigia glandulosa (035A) - Tropica Aquarium Plants
• Dennerle Ludwigia glandulosa in Pot - East Ocean Aquatic
• Ludwigia peruensis? - UKAPS forum thread 70342
• Ludwigia glandulosa - EpicAquatics
• Ludwigia Glandulosa Care Guide - Melbourne Tropical