Raudongalvis žemėsėdis
Geophagus pyrocephalus
Cichlidae
Šios rūšies nuotraukos dar neturime
Turi savo? Atsiųsk — po ja bus tavo vardas.
Apie
Ši žuvis jau nebėra neaprašyta prekybinė linija – tai pirmas dalykas, kurį apie ją verta žinoti. Tris dešimtmečius ji keliavo kaip Geophagus sp. „Tapajos red head“ ir su visa lentyna kitų pravardžių, o 2022 m. Chuctaya, Nitschke, Andrade, Wingert ir Malabarba žurnale „Journal of Fish Biology“ ją oficialiai aprašė kaip Geophagus pyrocephalus. Straipsnio santraukoje pasakyta, kodėl tai svarbu: aprašoma nauja Geophagus sensu stricto rūšis iš Tapažoso upės baseino Brazilijoje, pakelianti genties rūšių skaičių iki 21; ji komerciškai svarbi ir akvaristikos prekyboje žinoma kaip Geophagus „red head“. Rūšis atskiriama pagal galvos piešinio nebuvimą, devynių vertikalių juostų raštą šonuose ir aiškias išilgines juostas uodegos pelekyje, o genetiškai – bent 2,0 % citochromo b skirtumu nuo artimiausių giminaičių; pats epitetas reiškia ugnies galvą. „Seriously Fish“ savo aprašo taip ir nepervadino ir žuvį tebelaiko Geophagus sp. „orange head“; „Wikipedia“ genties straipsnis, kuriame pyrocephalus įtraukta tarp 33 pripažintų Geophagus rūšių, tapatybę išsprendžia nuotraukos parašu: Geophagus pyrocephalus, dar žinoma kaip Geophagus sp. „orange head“ iš Tapažoso upės. Vadinasi, akvariumas su užrašu „Geophagus sp. Tapajos“ ar „orange head“ – tai ši pati žuvis pasenusiu vardu. Jos istorija akvaristikoje trumpa ir gerai užfiksuota: „Seriously Fish“ nurodo, kad 1991 m. ją pirmieji surinko vokiečių akvaristai Christopas Seidelis ir Raineris Harnossas Tapažoso upėje rytų Brazilijoje, ir pabrėžia, kad, nepaisant prekybinio vardo „orange head Araguaia“, nei Aragvajoje, nei Šingu tokios žuvies nėra – rūšis labai endeminė ir apsiriboja žemutiniu Tapažosu, o ryškiausiai nusidažiusi forma kilusi iš Arapiuno intako. Vokiečių „Aquarium Glaser“, kuri ją importuoja ir veisia, aprašo pačią žuvį: oranžinė ar raudona kakta abiejų lyčių žuvims nuo lytinės brandos, pasiekiamos maždaug ties 8–10 cm be uodegos peleko; jauniklius atpažįsti iš siaurų vertikalių juostelių dar prieš atsirandant spalvai; veisimasis – lervinis burnoje perėjimas, kai pora išneršia ant akmens, po dviejų trijų parų lervas surenka į burną, o jauniklius augina abu tėvai. Ne neršto metu žuvys gyvena socialinėmis grupėmis, todėl patariama laikyti būrelį, iš kurio poros susidaro pačios. Dydis – ta vieta, kur šaltiniai išsiskiria, ir nė vienas jų nėra akivaizdžiai teisus. „Aquarium Glaser“, prekiaujanti šia žuvimi, nurodo daugiausia 16 cm ir vadina rūšį viena mažesniųjų grupėje; „AquariumStoreDepot“ priežiūros vadovas – 20 cm, patinams 18–20 cm; o „Seriously Fish“, dar senuoju vardu, – 200–250 mm standartinio ilgio. Mes skelbiame 20 cm, tai yra tą dydį, kurį laikytojas dideliame akvariume greičiausiai iš tikrųjų pamatys, ir nesutarimą paliekame puslapyje, o ne vidurkiname. Dar dvi pastabos. Viešoje „FishBase“ versijoje šios rūšies puslapio apskritai nėra, tad iš jos čia nepaimta nieko. O „AquariumStoreDepot“ vadovas, iš kurio paimta dalis žemiau esančių skaičių, aprašymą priskiria „Deprá, Kullander, Manaças & Faria, 2022“ – tai klaida, ištaisyta pagal patį straipsnį ir „Cichlid Room Companion“ katalogą. Gamtoje rūšiai sekasi gerai: „Cichlid Room Companion“, apibendrindama pačių aprašiusiųjų duomenis, nurodo ją kaip plačiai paplitusią ir gana dažną žemutiniame Tapažose, gaudomą tiek dekoratyvinei prekybai, tiek vietinių gyventojų maistui, ir aptinkamą dviejose saugomose teritorijose – autorių nuomone, tai atitiktų mažiausio susirūpinimo (LC) kategoriją, nors oficialiai IUCN jos dar nevertino.
Priežiūra
Pirkite penkias–aštuonias, ne vieną: „Seriously Fish“ mažiausiu pirkiniu laiko 5–8 žuvų grupę ir įspėja, kad mažesniame būryje silpnesnės tampa dominuojančių taikiniu arba visa grupė taip ir neatsipalaiduoja ir laikosi nervingai. Ilgalaikiam grupės laikymui „Seriously Fish“ nurodo 180 × 60 cm dugną, ir mes remiamės būtent juo: 180 cm ir 450 l, tiek pat, kiek prašo mūsų Jurupario žemėsėdis. Prekybos skaičiai – 208 l kaip minimumas, 284–340 l kaip „geriau“, 300 l iš apželdintų akvariumų specialistų su pastaba, kad 400 l geriau – aprašo jauniklių, o ne suaugusių žuvų būrį. Gilus smulkus smėlis – vienintelis dalykas, dėl kurio nesiderama: žuvis maitinasi imdama pilną žandą grunto ir sijodama jį pro žiaunų šukas, o žvyras ir elgesį blokuoja, ir žiaunų siūlelius žaloja. Vanduo šiltas, minkštas ar neutralus – „Seriously Fish“ nurodo 26–30 °C, pH 4,5–7,5 ir 18–179 ppm, priežiūros vadovai – 26–30 °C, pH 5,5–7,5 ir 2–12 dGH, – kas savaitę keičiant 25–30 % ir laikant nitratus žemai, nes visą dieną gruntą kilnojanti žuvis filtrui duoda darbo. Filtruokite su atsarga, tėkmės į smėlio paviršių nenukreipkite ir niekada nekelkite šios genties į biologiškai nesubrendusį akvariumą. Tai vienas ramesnių cichlidų ir dideliame akvariume sugyvena su vidutinio dydžio taikiomis žuvimis, tačiau kasa nuolat, todėl Anubias, Microsorum ar Bolbitis tvirtinkite prie kelmų bei akmenų, o smėlį palikite atvirą: viskas, kas pasodinta į gruntą, anksčiau ar vėliau bus iškasta. Spalva ateina paskutinė – jaunikliai pilki, o raudona galva nusistovėjusiame būrelyje išryškėja per kelis mėnesius.
Mityba
Smėlį sijojantis visaėdis. Smulkios skęstančios granulės ir smulkios frakcijos sausas pašaras su augaliniu komponentu, papildomai šaldyti ar gyvi kraujo uodai, artemijos ir dafnijos – keliais nedideliais kartais per dieną. Nieko stambaus ir nieko, kas lieka paviršiuje.
Kaimynų suderinamumas
Sutaria su (69)
Įmanoma, bet atsargiai (250)
Venk (99)
Apskaičiuota AquaSage variklio erdviame etaloniniame akvariume — savo tikslų atvejį visada pasitikrink skaičiuoklėje.
Kaip atskirti patiną nuo patelės
Kas veikia šiai rūšiai, patikimiausi pirma.
- Ištįsę pelekaiPatikimas · maždaug nuo 8 mėn., o slopinamam patinui — dar vėliau
Daugeliui cichlidų ir karpadančių patino nugarinis ir analinis pelekai bręstant ištįsta į velkamus smaigalius, o patelės lieka apvalūs.
- Angos apžiūraTik užuomina · tik subrendusiai žuviai, lengviausia — nerštinės formos patelei
Būdas, kurį veisėjai naudoja, kai atsakymas privalo būti teisingas. Laikyk žuvį aukštielninką šlapiame delne ar minkštame tinklelyje ir žiūrėk į dvi angas prieš analinį peleką. Priekinė yra išeinamoji. Skaitai tą, kuri už jos.
- Suaugusiųjų dydisTik užuomina · tik tarp to paties amžiaus gyvūnų
Daugeliui cichlidų, šamų ir vijūnų viena lytis tiesiog užauga didesnė — paprastai patinas, nors yra ir gerai žinomų atvirkštinių atvejų.
Šiuose sąrašuose
Panašios rūšys
Ta pati kategorija ir artimiausi vandens parametrai — jei ši rūšis ne visai tinka, pradėk nuo šių.
Parduoda Lietuvoje
Šios lietuviškos parduotuvės šią rūšį turėjo savo viešame kataloge (tikrinta 2026 m. rugpjūčio 8 d.). Asortimentas keičiasi — prieš važiuojant verta pasiteirauti.
Už šias nuorodas negauname jokio atlygio ir nieko neprašome.
Dažni klausimai
- Kokio dydžio akvariumo reikia rūšiai „Raudongalvis žemėsėdis“?
- Šiai rūšiai reikia bent 450 litrų akvariumo, kurio ilgis ne mažesnis nei 180 cm — plaukiojimo ilgis jai svarbus ne mažiau nei pats tūris.
- Kokių vandens parametrų reikia rūšiai „Raudongalvis žemėsėdis“?
- Geriausiai jaučiasi 26–30 °C temperatūroje, kai pH 5–7,5, o bendrasis kietumas — 1–12 °dGH.
- Kokio dydžio būrio reikia rūšiai „Raudongalvis žemėsėdis“?
- Tai sociali rūšis — laikyk bent 5 individų būrį, kad elgesys būtų natūralus, o stresas mažas.
- Ar „Raudongalvis žemėsėdis“ tinka pradedantiesiems?
- Vidutinio sudėtingumo rūšis — įveikiama atidžiam pradedančiajam, kuris pasiskaitė iš anksto, bet turi specifinių poreikių.
Šaltiniai
- Chuctaya, Nitschke, Andrade, Wingert & Malabarba (2022), Journal of Fish Biology — A new species of Geophagus (Teleostei: Cichlidae): Naming a cichlid species widely known in the aquarium hobby as 'Geophagus sp. Tapajos red head'
- Seriously Fish — Geophagus sp. 'orange head' (this species under its pre-2022 name)
- Cichlid Room Companion — Geophagus pyrocephalus
- Aquarium Glaser — Geophagus pyrocephalus ( = Tapajós Red Head), 11 December 2024
- AquariumStoreDepot — Red Head Tapajos Care Guide
- Gensou Aquascaping — Geophagus Cichlid Care Guide: The Elegant Eartheater
- Wikipedia — Geophagus